Eglė PRANCKŪNIENĖ /Budapešto Atviros visuomenės institutas/
Marina VILDŽIŪNIENĖ /Atviros Lietuvos fondas/
Mokyklos kaita - tai kelionė
Apie mokyklos kaitą kalbėta ir kalbama nuolat. Tai amžina tema ir amžina problema. Mokyklai labai svarbu išgyventi, prisitaikyti prie viską apimančios kaitos.
Kas yra mokyklos kaita? Kas yra švietimo kaita?
Viskas yra sena kaip ir pats pasaulis. Viena seniausių institucijų - mokykla. Joje vaikai praleidžia gražiausią savo gyvenimo dalį, o pedagogai - visą gyvenimą. Niekas nestovi vietoje. Viskas keičiasi. Keičiamės ir mes. Visi aplink vykstantys pokyčiai vienaip ar kitaip susiję ir su mumis, o pokyčiai, vykstantys mumyse, vienaip ar kitaip veikia aplinką.
Švietimo kaita yra ir valdomas, ir nevaldomas procesas. Yra ir bus naujovių, kurias vienaip ar kitaip priimsime ar atmesime. Vienos mokyklos taps aktyviomis naujovių diegėjomis, kitos išliks pasyvios. Niekas nieko negali priversti kažką keisti ar keistis. Arba suvokiame, kad tai mums reikalinga, ir imamės veikti, arba taip ir liekame pasyvūs stebėtojai.
M.Fullanas kaitą apibrėžė trimis segmentais
o Naujas turinys
o Nauja elgsena / nauji veiklos būdai
o Nauji įsitikinimai / naujas supratimas
Kaip kaita vyksta? Nuo ko ji prasideda?
Kanados efektyvių mokyklų tyrimų rezultatais remiantis buvo pabandyta pažvelgti, nuo ko prasideda kaita. Paimti du veiksniai: intensyvumas ir laikas bei trys švietimo kaitos segmentai: turinys, veikla, įsitikinimai.
Pabandžius pažiūrėti į jų tarpusavio priklausomybę, buvo išskirti trys kaitos variantai - "trys banginiai", kurių dydį lemia segmento pasirinkimo eiliškumas.
Pirmasis kelias. Pradedama keisti veikla, iš kurios atsiranda naujas turinys ir įsitikinimai.
Antrasis kelias. Pradedame nuo naujo turinio kaitos (naujų idėjų, naujų dalykų suformulavimas), iš kurio atsiranda nauja veikla ir nauji įsitikinimai.
Ir pirmuoju, ir antruoju keliu einant įsitikinimai atsiranda kaip naujos veiklos ar naujo turinio įgyvendinimo padarinys.
Pats "didžiausias banginis" atsiranda tuomet, kai einama trečiuoju keliu, ir kaita prasideda esant naujiems įsitikinimams, kai į kaitą kiekvienas ateina asmeniškai apsisprendęs, suvokęs būtinybę keistis. Tik įsitikinęs, apsisprendęs žmogus imasi naujos veiklos, kuria naują turinį.
Visai nesvarbu, kurį kelią rinktis. Nesvarbu, ar orientuotis į mažąjį, vidutinįjį ar didžiausiąjį "banginį". Svarbiau suvokti būtinybę keistis, ir pradėti veikti. Anksčiau ar vėliau darbo rezultatai bus akivaizdūs.
Kiekvienas pokytis yra nuoseklus, turi tam tikrą etapų seką .
Pokyčių etapai
Proceso etapai Individo požiūris
1. Susivokimas Permainos manęs nejaudina, ir aš nesirengiu ką nors daryti.
Reikalinga informacija, kad aš susidomėčiau.
2. Pasirengimas Esu informuotas apie pokyčius ir kaip juos galėčiau taikyti. Mane jaudina, kiek permainos bus susijusios tiesiogiai su manimi.
Reikalinga pagalba, kaip gauti ir tobulinti naujus įgūdžius.
3. Praktika Aš skiriu daug laiko studijuodamas naujus mąstymo ir užduočių atlikimo būdus. Mane jaudina, koks bus permainų proceso rezultatas. Reikalingas palaikymas ir informacija, kuri padėtų spręsti problemas ir įsisąmoninti naujus metodus.
4. Įgyvendinimas / integracija Man patinka naujos tendencijos. Kasdien kažką nauja naudoju ir ieškau būdų, kaip gausinti žinias ir įgyti įgūdžių.
Reikalingas vadovavimas ir informacija apie tolesnį procesų plėtojimą. Gerindamas darbą ir siekdamas sėkmės norėčiau turėti daugiau galimybių bendradarbiauti su kolegomis.
5. Atsinaujinimas Aš turiu naujų planų, kurie gali teigiamai paveikti rezultatą.
Reikalinga naujausia informacija ir pagalba planuojant bei palaikant naujas idėjas.
Ši etapų seka gali tikti ir valstybės švietimo sistemai, ir ministerijai, ir švietimo skyriui, ir mokyklai, ir mokytojui, ir moksleiviui. Kiekviena kaita, kiekviena naujovė "ateina" tam tikrais laipteliais, kuriuos galime įvardyti suvokimu, pasirengimu, praktika, įgyvendinimu, atsinaujinimu. Niekas negali mokytojui (net direktoriui) pasakyti, kad jis privalo keistis. Žinoma, pasakyti gali, bet iš to nebus jokios naudos ir rezultato. Žmogus gali tik sau pasakyti: noriu tai daryti. Tada jau galima tikėtis, kad jis ims rengtis kaitai ir žengs pirmus praktinius žingsnius.
Kaita - tai vienas sudėtingiausių gyvenimo dalykų. Dažniausiai vykstant kaitai susiduriame su gausybe problemų. Nėra nieko paprastesnio mūsų gyvenime, kaip nesikeisti. Pats patogiausias, paprasčiausias, bet nuobodžiausias pojūtis (dalykas) - nesikeisti.
Kas vyksta su žmogumi, kuris sumano keistis? Pasigilinkime į septynis dalykus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį į kaitą įsitraukęs žmogus. Kai žmonės įsitraukia į kaitą, jie:
o daro tai, kas jam nebūdinga, ko anksčiau niekada nedarė;
o pirmiausia galvoja apie tai, ką turi duoti, o ne gauti;
o jaučiasi vieniši, netgi jei ir kiti bando keistis. Patiems sunku susivokti, ar daro tai, ko reikia, ar iš tikrųjų taip reikia;
o gali pasinaudoti tik labai maža pokyčių dalimi (trupučio gali pakakti, o tai, kas per daug, gali kliudyti). Suvokti pokytį - tai nereiškia, kad tavo parašas būtų po Lietuvos švietimo koncepcija. Jei padarote mažą žingsnelį savo darbe ar nusprendėte kažką nauja daryti, tai jau didelis pokytis. Dažnai dideli užmojai taip ir lieka "popieriuje" ir netampa mūsų gyvenimo dalimi;
o yra skirtingai pasirengę kaitai, stovi lyg ant skirtingų kaitos pakopų. Ir pasirengimo, ir norų, ir apsisprendimo atžvilgiu visi žmonės yra skirtingai pasirengę. Jei sugalvojate ką nors nauja, supraskite, kad ne visi jūsų kolegos gali tai daryti ar nori;
o susiduria su resursų stygiumi. Pats lengviausias būdas atsiriboti nuo kaitos sakant: nėra resursų - nieko ir nedarysime;
o dėl stipraus išorinio spaudimo gali grįžti prie senų vertybių. Jei pabandė ir nepasisekė, tai vėl grįžta į "senus batus" ir ramiai toliau gyvena.
Kas yra įsitikinimai? Mūsų manymu, tai tikėjimas tuo, ką darai, tikėjimas naujove ir jos būtinybe, savotiškas savęs sutapatinimas su ta naujove.
Dažnai galvojame, kas keičiasi mūsų visuomenėje, kokius uždavinius visuomenė kelia mokyklai.
Visuomenė keičiasi, o mokykla gana konservatyvi ir plačiai neįsitraukia į pačios visuomenės kaitos procesą.
Profesionali besimokanti bendruomenė - tai didelė mokyklos bendruomenė, didelė šeima, gyvenanti kartu bendrą gyvenimą. Visi tos šeimos nariai mokosi. Nėra įprasto skirstymo į tuos, kurie moko, ir tuos, kurie mokosi. Yra bendruomenė, kurios pagrindinis tikslas - mokytis. Mokytojai nuolat mokosi vieni iš kitų, iš naujų įmanomų šaltinių, iš savo mokinių. Mokiniai mokosi iš tos aplinkos, kurioje gyvena, vieni iš kitų, iš mokytojų, kurie su jais dirba. Visi "augina" savo profesinius gebėjimus ir visi tobulėja kartu.
Kritiniai profesionalios mokyklos bendruomenės elementai
- Refleksija.
- Praktikos deprivatizavimas.
- Kolektyvinis požiūris į moksleivių mokymąsi.
- Bendradarbiavimas.
- Bendros normos ir vertybės.
Kultūrinės sąlygos
- Specialus laikas susitikti ir pakalbėti.
- Fizinis artimumas.
- Tarpusavyje priklausančių mokytojų vaidmenys.
- Mokytojo galios didinimas ir mokyklos autonomiškumas.
Socialiniai ir žmogiškieji resursai
- Atvirumas tobulinant.
- Pasitikėjimas ir pagalba.
- Pažinimas ir įgūdžiai.
- Rėmėjiškas vadovavimas.
- Socializacija.
Pedagogika - tai ta "kepurė", kurią užsidėjęs ant galvos mokytojas jaučiasi pasitikintis savimi. Tai ir žinios, ir gebėjimai, ir įsitikinimai, ir darbo stilius, ir svarbiausi pedagogikos atradimai.
Moksleivių vertinimas. Mums atrodo, kad tie žodžiai yra patys svarbiausi. Šiuo atveju tai - mokinių žinių ir gebėjimų "augimo" vertinimas. Svarbiausias dalykas ne įvertinti, o vertinti kiekvieno moksleivio vidinį pokytį, tobulėjimą, nepaisant to, kokie yra reikalavimai, standartai, ko reikalauja valstybė ar mokykla. Moksleivių vertinimas - tai nėra priemonė įvertinti žinioms. Tai priemonė skatinti moksleivius mokytis, juos motyvuoti, padrąsinti.
Kas sieja besimokančiųjų bendruomenę? XX amžiuje svarbiausias gebėjimas - mokytis. Mokymasis bet kurioje bendruomenėje žmones nepaprastai susieja. Kodėl taip yra?
MOKYMO PRINCIPAI
o Žmonės nori mokytis iš prigimties.
o Žmonės linkę susieti naują informaciją ar patirtį su tuo, ką jie jau žino.
o Žmonės mokosi skirtingai.
o Apmąstant savo paties mąstymo procesą, gerėja supratimas ir gebėjimas savarankiškai dirbti.
o Asmenybės tobulėjimas teigiamai veikia mokymąsi.
o Paprastai žmonės lengvai susieja tai, ko jie mokosi, tačiau jiems dažnai reikia pagalbos perkeliant žinias į kitą kontekstą.
o Jeigu naudojamos įvairios mokymo strategijos, išmokstama daugiau ir geriau.
o Tam tikri mąstymo įgūdžiai bei įpročiai labai padeda mokymuisi.
o Darbas su skirtingais žmonėmis išplečia mokymosi galimybes.
o Dirbdami mokomės.
o Mokymuisi padeda tam palanki aplinka.
o Mokykla pirmiausia orientuojasi į sėkmingą mokymąsi. Sėkmingai mokosi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Mokykla skatina mokytis, siekti laimėjimų pagal sugebėjimus.
o Mokykla pripažįsta skirtybes. Vaikai skiriasi išsilavinimu, socialine kilme, skirtingais įsitikinimais. Ir kiekvienas turi jaustis gerai. Bendraudami su skirtingais žmonėmis turime galimybių iš jų mokytis.
o Mokykla turi būti integrali švietimo sistemos dalis, reflektuoti tai, kas vyksta sistemoje. Ji negali būti salelė už švietimo sistemos ribų.
o Moksleivių vertinimo sistema turi būti motyvuojanti jėga.
o Mokykla turi būti labai paslanki ir lanksti struktūrų kaitai. Įvedant naujoves, kartais reikia keisti kokias nors struktūras (nuo individualaus darbo pereiti prie darbo grupėmis, keisti tvarkaraštį ir t.t.).
o Mokykla - tai besimokanti organizacija. Siekimas mokytis - tai ir kaitos siekimas.
o Bendruomenės jausmas - visa tai, kas sieja jos narius (tradicijos, mokyklos kultūra).
o Mokytojai dirba poromis, kuriose partneriai yra "draugiški kritikai".
o Mokykla turi būti labai harmoninga su savo aplinka. Ji stengiasi kuo daugiau paimti iš tos aplinkos bei joje adaptuotis.
o Mokykloje turėtų būti labai aiškus pasiskirstymas vaidmenimis.
Kas yra sėkminga besimokančiųjų organizacija?
o Atvira visiems. Ji pasiekia kiekvieną tos organizacijos narį. Kiekvienam sudaryta galimybė priklausyti tai bendruomenei. Kiekvienas čia gerai jaučiasi, gali išsakyti savo požiūrį. Indėlis į bendruomenės veiklą yra vertinamas.
o Realistiška. Ji sugeba įvertinti esamą padėtį, stipriąsias ir silpnąsias puses, turėtų skatinti kaitos vertinimą.
o Saugi kiekvienam. Visi gali išreikšti savo jausmus, nuomonę, dalytis savo idėjomis. Saugumo jausmas suteikia laisvės jausmą. Tu žinai, kad tavo nuomonė nebus suniekinta, tu būsi priimtas toks, koks esi.
o Gracingai nepritariama kitai nuomonei. Niekada nebūna taip, kad visi iš karto pritaria kieno nors nuomonei. Nepritarimas - normalus dalykas. Svarbu susitarti dėl taisyklių. Jei kas nors nepritaria kito nuomonei, tai negali įžeisti kitaip galvojančiojo.
o Vadovavimo pasidalijimas. Daugelyje mokyklų yra mokyklų, mokinių tarybos. Ir tėvai, ir moksleiviai įtraukiami į mokyklos valdymą. Jei mokykloje vykdomi kokie nors projektai, tai jiems vadovauja skirtingi žmonės. Mokykloje turi būti aiškus pasiskirstymas vaidmenimis. Kiekvienam sudaromos sąlygos išreikšti save, vadovauti kokiam nors konkrečiam darbui. Taip skatinamas kiekvieno žmogaus atvirumas.
Kaitos lyderiai. Kas jie?
Kiekvienoje mokykloje svarbiausi asmenys yra direktorius, mokyklos tarybos pirmininkas, projekto lyderis. Kaip jie vadovauja?
Lyderis sukuria viziją (mokyklos, projekto). Lyderis turi pasiekti koncensusą, kad visi susitartų dėl bendrų tikslų ir vizijos. Lyderis turi siekti, kad visi darbai būtų įgyvendinti. Lyderis kiekvienam suteikia individualią pagalbą. Jis stimuliuoja naujas idėjas, savo profesionalumu yra pavyzdys kitiems.
Kaitos lyderis paskirsto vaidmenis.
Garantuoja ir siekia, kad sprendimai būtų priimti kartu, laiduoja efektyvų problemų sprendimą, suteikia pakankamai autonomijos ir laisvės kiekvienam grupės nariui, su kiekvienu bendrauti individualiai iš anksto paskiria laiką.
Lyderis stiprina mokyklos kultūrą, plečia ją, padeda bendram darbui ir jį skatina, padalija vadovavimą ir atsakomybę, padeda žmones suvienyti.