LIETUVOS INICIATYVIØ MOKYKLØ KLUBO

þinios

GRUODÞIO MËNUO Nr. 1

EUROPOS SÀJUNGOS PHARE PILIETINËS PLËTROS PROGRAMA

Pasvalio 2-oje vidurin?je mokykloje

Mastydamas, nuo ko "viskas" prasid?jo, prisimenu Atviros Lietuvos fondo projekto "?vietimas Lietuvos Atei?iai" organizuotos programos "Mokyklos lyderiai" prad?i?. Atsimenu Anyk??ius: ?altas patalpas, mokytoj¸ dienos ?vent¿, amerikonus su savo patraukliomis id?jomis. Tai buvo vieta ir laikas, kuris mane, o tai pat ir daugel? paveik? kaip "kaitos ?adintuvas" bei atved? mus ? ?iandien?, ? jau ketvirt? gimtadien? ?ven?iant? Lietuvos iniciatyvi¸ mokykl¸ klub?.?iuos ketverius metus klubo veikla buvo gr?sta:

· ?vairi¸ projekt¸ ?gyvendini-mu (ekonominio profilio mokyklos, mokykl¸ nubyr?jimo prevencija, organizacijos elgsenos ?taka mokini¸ mokymosi motyvacijai ir t.t.).· Keitimuisi patirtimi susitikimuose, metin?se klubo konferencijose ar neformaliuose mokykl¸ bendravimuose.· Bendradarbiavimu su u?sienio organizacijomis (tarybos nari¸ dalyvavimas seminaruose Latvijoje Kirgiztane, Kazakstane, Budape?te, Latvijoje, Estijoje, Anglijoje).· Kartu su "Dialogo" redakcija leidimu informacine med?iagos

?umale "Mokykla" (1995 m. 10 - 11, 1996 m. 11, Nr. 12), 1997 met¸ konferencijos med?iaga.

1997 - 1999 metais atsirado nauja id?ja - informacinio centro k?rimas. Man atrodo, tai mums pavyko. Turime ?sigij¿ organizacin?s technikos, susik?r?me savo svetain¿ internete, atsidar?me konferencij?, pasigaminome savo atributik?, ?iandien skaitote jau ir popierin? klubo laikra?t?. Ai?ku, tai leido padaryti tik gauta rimta PHARE bei ALF parama..Kas toliau? Kaip toliau tvarkytis? Tai klausimai, i?kylantys ir neleid?iantys m?s¸ organizacijai u?migti. Da?niausiai sav¿s klausiame: "Ko tikim?s ir ko laukiam i? savo organizacijos?" Daugelis turb?t atsakyt¸ - "ger¸ seminar¸ ir konferencij¸", pastovios informacijos apie projektus ir galimybes juose dalyvauti ir ?iaip susitikti visiems bei aptarti savo problemas.Susitikimams, manau, pilnai tarnauja m?s¸ ?aunios konferencijos.Kita pus? - tai mokyklas u?gri?vanti "informacijos" lavina. Su ja ne visada galima individualiai susitvarkyti. Tai naujas i?or?s i??ukis, kuriame mes kartu gal?tume jud?ti pirmyn. Kaip pavyzdys gal?t¸ b?ti bandymas registruoti organizuojam¸ respublikoje rengini¸ ir seminar¸, parengt¸

mokymo priemoni¸, vadov?li¸ ir t.t. bei atlikti j¸ neformal¸ vertinim? (klubo ekspert¸, mokykl¸ nuomon? ir pan.), kuris pad?t¸ mums juose susigaudyti. Dar viena - id?ja tai informacijos kaupa m?s¸ Interneto svetain?je. Galb?t dar negreit tur?s tokias galimybes visos mokyklos?Kitas tvarkymo su plaukian?ia informacija galb?t gal?t¸ b?ti laikra??io leidimas, kaip parama ir rimtas "sietas" informacijos gausoje. JIS JAU YRA, J? SKAITOTE, jis "gim?" ?akiuose kaip nauja dar viena klubo veiklos prad?ia, nurodanti, kad ?iame globalizacijos kontekste lemia ne geografin? vieta (tik Vilnius!), bet iniciatyva ir noras veikti.Taigi - "Ar mes pasiruo?¿ atidaryti langus?" Ar mes, atsidar¿ langus, ir toliau liksime kolegos, padedantys vienas kitam? ?aki¸ vidurin? mokykla sako TAIP, a? jiems pritariu.Taigi sveikinu ir d?koju laikra??io redakcijai u? pirm? laikra??io numer?. Linkiu ?akie?iams tapti naujais klubo vedliais tame sunkiame ir sud?tingame informacijos am?iuje.

Su pagarba ir link?jimais visiems vartantiems klubo laikra?t? -

Klubo prezidentas Vainas Brazdeikis

Labai svarbi¸ naujien¸, deja, neturime. Bene did?iausia naujiena, kad mokyklos kieme 1998-¸j¸ met¸ ruden? atidengta Broniaus Zalenso skulpt?ra ,,Parduotos vasaros". Gra?iai pamin?jome skulptoriaus gimtadien? lapkri?io 27-?j?, o pavasar? ?vent?me jo brolio ra?ytojo Kazimiero Zalenso 75-¸j¸ gimimo metini¸ jubiliej¸ (ta proga vienuoliktokai, vadovaujami lietuvi¸ kalbos mokytojos metodinink?s R. Grubinskien?s, paruo?? vaidinim? pagal K. Zalenso scenarij¸ kino filmui ,,Markizas ir piemenait?"). Prie ?iam kra?tie?iui jau anks?iau ?rengto memorialinio kampelio atidengta informacin? lenta.

Nuotraukoje: prie k? tik i?kilmingai atidengto B. Zalenso skulpt?ros ,,Parduotos vasaros" stovi - i? kair?s mokyklos direktorius D. Vai?noras, Pasvalio rajono savivaldyb?s meras G. Gegu?inskas, B. Zalenso giminai?iai ir artimieji (i? de?in?s tre?ias - skulptoriaus s?nus dailininkas J?ratis Zalensas).

atsisveikinti. Paskutin¿ nakt? ilgai nenutilo dainos prie lau?o. Ta?iau lau?o ?viesoje buvo galima ??i?r?ti vis¸ akyse vien? ?vilgsn? - mes dar susitiksime. Justino Vareikio vidurin?s mokyklos mokini¸ atmintyje liko nei?dildomi vasaros prisiminimai.

BIRUT? DEKSNIEN?Jonavos Justino Vareikio vid. mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Jau senokai nuskamb?jo Rugs?jo pirmosios skambutis. Sulauk?me v?lyvo rudens. Sako, kad lapkritis - li?dnas m?nuo, nes lauke pilka ir ni?ru. Ta?iau reikia i?mokti ir tokiu laiku prisiminti tai, kas linksma ir gera. Ai?ku, atostogos nuostabus metas, kada gali praturtinti savo akirat? steb?damas puikius Lietuvos vaizdus, mi?ko gyvenim?, g?r?damasis ?ydin?iomis vandens lelijomis bei l?gn?mis, plaukiodamas valtimi tyrame e?ero vandenyje.Kauno apskrities penkios vidurin?s mokyklos: Kauno raj. Garliavos Jonu?i¸ vid., Kauno "Santaros" vid., Kai?iadori¸ Gir?ado vid., Kai?iadori¸ 1 vid., Jonavos Justino Vareikio vid., vadovaujamos Garliavos Jonu?i¸ vid. mokyklos direktoriaus pavaduotojo Valentino Padriezo, dalyvavo vasaros stovykl¸ projekte. J? laim?jus mokiniams buvo suteikta galimyb? gerai praleisti atostog¸ laik?. Ignalinos nacionaliniame parke, Ginu?iuose, 1999 m. rugpj??io 18 - 22 dienomis moksleiviai dalyvavo ?vairiuose ?ygiuose. ?sp?dingiausias ?ygis buvo valtimis ? etnografin? ?umin¸ kaim?, kuriame aktorius A. Tomkus filmavosi kino filme ,,Tadas Blinda". Aktorius ant e?ero kranto yra ?sireng¿s ma?? pirtel¿. Ten mes sutikome jo ?mon? ir dr?some j? pakalbinti. Ji nuo?ird?iai papasakojo apie vyro darb?. Tuo pa?iu metu mes i?vydome paveiksl¸ i? plunksn¸ parod?. Tai aktoriaus ?monos Tomkien?s darbai.Kit? dien? mokini¸ lauk? ?ygis ? bi?i¸ muziej¸. Sukor?me per dien? apie 12 km

p?s?iomis. Kas nebuv¿s tuose kra?tuose, tai tikrai ?sitikino, kad aviliai gali b?ti skaptuoti i? med?io, yra ?vairi¸ form¸. ?ia neapsi?jome be lauktuvi¸ ? namus.

Galime pasigirti sportiniais pasiekimais: rajono moksleivi¸ kompleksin?je spartakiadoje u?imta 1-oji vieta, o respublikiniame sporti?kiausios mokyklos konkurse m?s¸ mokykla pripa?inta 3-iosios vietos laim?toja III kolektyv¸ grup?je.Vyr. mokytoj¸ N. Augustonyt?s ir R. Jack?nien?s iniciatyva moksleiviai dalyvauja tarptautin?je biologini¸ tyrim¸ GLOBE programoje (atlieka cheminius ir biologinius dirvos pavir?iaus tyrimus). Nacionaliniame Jaun¸j¸ mokslinink¸ konkurse dvi moksleiv?s laim?jo IV viet?.Mokytoja metodinink? D. Gabri?nien? dalyvauja ,,?vietimo Lietuvos atei?iai" projekte ,,Kompiuteri¸ panaudojimo galimyb?s mokytoj¸ metodin?s veiklos gerinimui" (kuria technologines korteles kompiuteriui, apibendrina savo darb? konferencijose). Moksleivi¸ menin?s savirai?kos ugdymui pasirinkta nauja kryptis -keramika (tam ?rengtos patalpos, laukiama ger¸ darbo rezultat¸).Per pra?jusius mokslo metus 5 pedagogai ?gijo mokytojo metodininko kvalifikacin¿ kategorij? (dabar mokykloje - 13 mokytoj¸ metodinink¸, 35 vyr. mokytojai i? 65 dirban?i¸ pedagog¸).

PANEV??IO "?EMYNOS" VIDURIN? MOKYKLA SI?LO ATEITIES DISKUSIJ¨ TEMAS

Bi?i¸ muziejuje

Kiekvienas nusipirko tikro bi?i¸ medaus su koriu.Kit? dien? nepakartojamas apylinki¸ reginys lauk? Ledakalnyje. Kopdami ? kaln? ?veik?me 375 laiptelius.Apsilank¿ Ginu?i¸ mal?ne, susipa?ino su puikiu gidu, kuris papasakojo apie Ginu?i¸ mal?n?, jo legendas, o pabaigoje i?lyd?jo lankytojus su daina, grodamas armonika.Vakarais mokini¸ lauk? futbolo ir krep?inio var?ybos, kurias organizavo mokytojai Olegas, Nikolajus ir Vaidas. O vadov?s mokytojos ir stovykloje negal?jo pamir?ti savo tiesioginio darbo. Vakarais, sus?dusios palapin?s prie?kambaryje, dalinom?s darbo patirtimi, k?r?me planus, kaip sutiksime mokinius Rugs?jo pirm?j?, dalinom?s scenarijais, id?jomis ir mintimis, nusira?in?jome "auksines mintis". Kaip ir visur, taip ir stovykloje, at?jo laikas

1. Moksleivi¸ savivalda mokykloje. Patirtis ir problemos. Moksleivi¸ nuomon?s, diskusija.2. Profilin?s mokyklos modelis. Mokyklos vadov¸ darbo patirtis, pasidalinimas ger?ja darbo patirtimi, ateities mokyklos vizija.3. Ugdymo turinio kaita pagrindin?je - de?imtmet?je mokykloje ir vidurin?je mokykloje pereinant prie profilinio mokymo. Mokytoj¸ darbo patirtis, nuomoni¸ ?vairov?.4. Mokyklos tarybos veikla. T?v¸ ir visuomen?s deleguot¸ atstov¸ ?taka mokyklos kaitai. 5. Moksleivi¸ sveikatos ugdymo sistema mokykloje.6. LIMK tarybos nari¸ vizit¸ ? mokyklas ?sp?d?iai.

Direktorius R. Grilauskas

Si?lome muzikin? projekt?

?aki¸ vidurin?s mokyklos kompiuterin?s muzikos k?rimo grup? si?lo LIMK ir kitoms Lietuvos mokykloms kompiuterin?s muzikos k?rimo projekt?.Kreiptis: antanasvir@hotmail.com

Taurag?s Taraili¸ pagrindin?s mokyklos veiklos fragmentai

Varni¸ mokyklos i?takos siekia 1469, kai buvo ?kurta katedros mokykl?l?. Jos steig?jas - vyskupas Motiejus II. Mokykla veik? su pertraukomis. Tarpukario metu joje buvo 4, o v?liau 6 skyriai. Po Antrojo pasaulinio karo ?kurta vidurin? mokykla, prad?jusi veikti 1944 m. lapkri?io m?n. Varniuose mok?si A. Valius, literaturologas, ra?ytojas A. Sprindis, skulptorius D. Luko?evi?ius, architekt? I. Dambrauskait? - Krivickien?, ?ymus germanistas A. Tekorius, muzikolog? I. Mik?yt?, ?urnalistas St. ?tikelis, ?em?s ?kio specialistai Z. Kinderis, ?. Karbauskis, olimpinis ?empionas irkluotojas Z. Jukna, mokslininkai V. Ramanauskas, V. Piekait? - Dagien?. Mokykloje mokytojavo literaturos moksl¸ daktaras A.Zalatorius, profesorius J. Lap?. 1989 metais mokyklai suteiktas katalik¸ ba?ny?ios veik?jo, ra?ytojo, ?viet?jo Motiejaus Valan?iaus vardas. Lietuvoje gars?ja mokyklos jaunieji filologai, matematikai, sportininkai, biologai, jaunieji mi?kininkai, istorikai.

?iandien mokykloje dirba 35 mokytojai, mokosi 514 mokini¸. Viena mokytoja turi ekspert?s, 5 metodininko, 13 vyr. mokytojo, 16 mokytojo kategorijas.Bendra mokyklos veiklos kryptis susideda i? trij¸ sud?tini¸ dali¸. Pirmoji veiklos kryptis - visapusi?ko ?mogaus ugdymas. Tai vyksta per M. Valan?iaus ir kit¸ istorini¸ asmenybi¸, susijusi¸ su Varniais, id?j¸ panaudojim? ugdomajame procese, per mokyklos ir ?eimos bendradarbiavimo pl?tojim?, per sveikos gyvensenos propagavim?. Antroji veiklos sud?tin? dalis - ugdymo kokyb?s gerinimas ir humanizavimas. Tai vyksta per mokinio pa?inim?, mokinio individuali¸ poreiki¸ pl?tojim? ir per?jim? prie profiliuoto mokymo. Tre?ioji sud?tin? veiklos krypties dalis - metodin?s veiklos tobulinimas.Siekiant labiau pl?toti humanistin?s pedagogikos principus mokykloje, mokykla nuo 1998 m. Tel?i¸ rajono, Plung?s Senamies?io ir Skuodo Pr. ?adeikio vidurini¸ mokykl¸ pedagogams organizuoja t¿stin? 4 dali¸ seminar? "Humanistin?s pedagogikos princip¸ taikymas - vienas i? Lietuvos mokyklos atnaujinimo keli¸". ?i¸ met¸ lapkri?io 17 dien? ?vyko paskutinis u?si?mimas - konferencija "Valdorfo pedagogikos element¸ taikymas - b?das

humanizuoti Lietuvos mokykl?".Mokykloje aktyviai veikia M. Valan?iaus bendrija, jaun¸j¸ mi?ko bi?iuli¸ b?relis, vyksta kasmetiniai Motiejaus Valan?iaus skaitymai, kur Tel?i¸ rajono moksleiviai pristato savo k?rybinius darbus. Rengiamos moksleivi¸ mokslin?s draugijos konferencijos.

Taraili¸ pagrindin? mokykla prad?jo savo veikl? 1993 m. rugs?jo 1 d. ?iuo metu mokykloje dirba 25 mokytojai, mokosi 277 mokiniai. 1999 m. tapome de?imtmete mokykla.Pirmajame kaitos etape 1993 - 1996 m. pl?tojome demokratinius santykius mokykloje. Tuo metu ?sijung?me ? ALF projekt? "?vietimas Lietuvos atei?iai". Mok?m?s "Mokyklos lyderiai - 2" seminaruose. ?kurtas mokini¸ klubas "Mes", moksleivi¸ teisi¸ chartija, prad?tas mokytoj¸ komandinis darbas (?sijungta ? ?vairius ?alies projektus). Prad?ti pirmieji pamokin?s ir popamokin?s integracijos ?ingsniai, mokykla tampa kult?ros centru, kurio pagrindas - etnin? kult?ra. ?stojome ? Lietuvos iniciatyvi¸ mokykl¸ klub?.Nuo 1996 m. prad?jome antr?j? efektyvios mokyklos k?rimo etap?. Pasirinkome kelet? kryp?i¸: ugdymo turinio individualizavimas, pedagog¸ kvalifikacijos k?limas, nauj¸ technologij¸ diegimas, mokini¸ savivaldos aktyvinimas. ?ias kryptis tobulinti pad?jo ?vair?s projektai: ?iaur?s ir Baltijos ?ali¸ projektas "Ugdymo turinio individualizavimas ir pedagog¸ profesin?s kult?ros pl?tot?", "Mokyklos bibliotekos kaip informacijos centro k?rimas", "Mokyklos tobulinimas informacijos am?iuje", "Mokini¸ savivalda", "Mes kei?iame savo mokykl?", "Naujos technologijos mokytoj¸ kambaryje". Moksleiviai ?stojo ? Lietuvos moksleivi¸ s?jung?. ?i¸ darb¸ rezultatas: kompiuterizuota skaitykla, mokytoj¸ kambarys, ?rengtas informatikos kabinetas, suk?r?me mokyklos interneto ir intraneto puslapius, ?steigtos mokytoj¸ studij¸ grup?s, vedami metodiniai rytme?iai. Tobul?jant mokytojams, pasiekiami

rezultatai: treti metai esame respublikos 3 - 4 klasi¸ gimnastikos ?empionai ir vice?empionai, geriausi sportiniai pasiekimai pagrindini¸ mokykl¸ tarpe, turime fizikos, matematikos olimpiad¸ nugal?toj¸ ir prizinink¸, esame respublikini¸ ra?ini¸ ir pie?ini¸ konkurs¸ nugal?tojai.

Maironie?i¸ kuopel? su vadove R. Simonavi?iene

Mokyklos jaunieji literatai vyskupo M. Valan?iaus gimtin?je Nasr?nuose

Dalinam?s savo darbo patirtimi: organizuojame ir vedame ?vairius seminarus mokykloje. Moksleiviams vyko seminarai "Kei?iame savo mokykl?", "Mokini¸ savivalda", "Jaunieji ?urnalistai", mokytojams - "Ugdymo turinio individualizavimas", "Informacini¸ ?g?d?i¸ ugdymas", "Pagrindin? de?imtmet? mokykla, jos u?daviniai ir galimyb?s" ir kt.Po sunki¸ darb¸ pavasar? keliaujame po Lietuv?. Aplank?me Vent?s Rag?, Ma??j? Lietuv?, Panemun?s pilis, ?emaitij?, Bir?¸ kra?t?, Nid?, ?iluv?, Paber?¿ ir Dotnuvoje T?v? Stanislov?.Dar daug darb¸ laukia keliant mokini¸ mokymosi motyvacij?, diegiant aktyvius darbo metodus, ?gyvendinant pagrindin?s de?imtmet?s mokyklos u?davinius.

Direktor? Elena Stasiulien?

Mokykla bendradarbiauja su Plung?s Senamies?io vidurine, Skuodo Pr. ?adeikio vidurine mokyklomis.Mokykloje s?kmingai dirba lituanist? mokytoja ekspert? Vlada Vengrien?. Ji vadovauja M. Valan?iaus mokyklos muziejui, filologin?s krypties bureliams. Surinkta daug apylink?s kaim¸ vietovard?i¸, asmenvard?i¸, i?tyrin?ta gimt¸j¸ kaim¸ tarm?s leksika, fonetika. Respublikin?se jaun¸j¸ filolog¸ ap?i?rose labai gerai ?vertinta apie 100 mokini¸ darb¸, kuriuose nagrin?jama apylink?s vietovard?i¸ liaudi?koji etimologija, Bir?ulio ir L?ksto e?er¸ bei j¸ pakran?i¸, senojo Medinink¸ - Baltinink¸ kelio vietovard?iai. Renkami atsiminimai apie M. Valan?i¸.Gerai yra parengiami jaunieji matematikai (mokytoja metodinink? Agn? Mu?auskien?). Per pra?jusius matematikos valstybinius egzaminus jos rengti mokiniai rajone buvo antri.Gerai ir k?rybingai dirba vokie?i¸ kalbos vyr. mokytoja Irena Peleckien?, angl¸ kalbos mokytoja Sonata Trunovien?, dail?s mokytojai Asta ir Virginijus Adomai?iai.?iais mokslo metais mokykla ruo?iasi pereiti prie profiliuoto mokymo. Planuojami du profiliai: humanitarinis ir realinis. Mokykla savo veikl? grind?ia turtinga Varni¸ istorine praeitimi, Valdorfo mokyklos id?jomis.

Direktorius A. Ju?ka

Telkiant mokyklos bendruomen¿ Papar?io pradin?s mokyklos administracija ir mokytojai ypating? d?mes? skiria aktyviam moksleivi¸ ?eim¸ dalyvavimui mokyklos tobulinimo programoje. Kaip ir dauguma pradini¸ mokykl¸ nejau?iame t?v¸ d?mesio ir paramos stokos. ?eimos noriai lankosi mokyklos organizuojamuose renginiuose, bendrauja su savo vaik¸ mokytojais, padeda atnaujinti ir puo?ti klases bei ?aidim¸ kambarius, remia ugdymo proceso turtinimo programas. T?v¸ geranori?ka parama ir dalyvavimas, be abejo, d?iugina mokyklos darbuotojus, ta?iau m?s¸ netenkina gana siauros t?v¸ ir mokyklos partneryst?s ribos.?eimos ir mokyklos bendradarbiavimas iki 1997 - 1998 mokslo met¸ visi?kai tilpo tradiciniuose r?muose, t?vams atliekant r?m?j¸ ir auditorijos vaidmenis. Kiekvienais mokslo metais mokyklos pedagog¸ taryba planuodavo ir vykdydavo ?vairias priemones, siekdama ?traukti ?eimas ? moksleivi¸ ugdym?. Mokyklos pastangos pasiekti betarpi?ko ?eimos dalyvavimo ugdymo procese nebuvo s?kmingos. T?vai atsisakydavo partneryst?s, motyvuodami savo atsisakym? profesionalaus pasirengimo ir laiko stoka.Nuo 1997-1998 mokslo met¸, siekdami ?eimos ir mokyklos partneryst?s moksleivi¸ ugdymo procese, prad?jome ?gyvendinti papildom? "Savigarbos stiprinimo mokykloje" program?. ?ios programos turinyje ??velg?me labai daug galimybi¸ ?eimos ir mokyklos bendradarbiavimui. "Savigarbos stiprinimo

mokykloje" programa, nukreipta svarbi¸ gyvenimo ?g?d?i¸ formavimui, atitiko aktualius t?v¸ poreikius ir tuo pat metu, suteik? galimyb¿ lygiavertei ?eimos ir mokyklos partnerystei, nes t?vai pasijaut? ne ma?iau profesional?s nei mokytojai.Programos ?gyvendinim? prad?jome t?v¸ pakvietimu, organizuodami paskait? - diskusij? apie stiprios savigarbos b?tinyb¿ s?kmingam gyvenimui demokratin?je visuomeneje ir jos stiprinimo mokykloje ir ?eimoje galimybes. Renginio metu pristat?me "Savigarbos stiprinimo mokykloje" program?, analizavome jos turin? ir susitar?me bendradarbiauti. ?iuo metu t?vai aktyviai dalyvauja programoje, kartu su savo vaikais rengiasi u?si?mimams, t¿sia savigarbos ugdymo proces? namuose, vertina ir analizuoja moksleivi¸ pasiekimus, r?pinasi ir dalyvauja savigarb? stiprinan?ios socialin?s aplinkos mokykloje k?rime.Bendradarbiavimas su ?eima "Savigarbos stiprinimo mokykloje" programoje pad?jo ?gyti nauj¸ bendravimo ir partneryst?s ?g?d?i¸, kuriuos ?iuo metu stengiam?s perkelti ir ? kitas ugdymo veiklos sritis. Per dvejus metus vykdydamos program? ?gijome pakankamai bendradarbiavimo su moksleivi¸ t?vais patirties ir tai leid?ia teigti, kad labai svarbu mokyklai pakeisti po?i?r? ? tradicin¿ savo, kaip ugdymo ekspert¸ organizacijos vaidmen? ir daugiau demesio skirti ?eimos vaidmens vaiko ugdyme pl?trai.

D. ASAKAVI?IEN?, R. ORLAUSKIEN?

Kauno Papar?io pradin? mokykla

Pakra?an?io vidurin?s mokyklos vienas i? tiksl¸ - klimato, skatinan?io mokytis, tobul?ti, formavimas. To nepasieksime be moksleivi¸ pripa?inimo ir paskatinimo bei t?v¸ ?traukimo ? mokyklos veikl?.Mokini¸ atstovyb?, i?analizavusi savo veikl?, nustat? silpn?sias ir stipri?sias puses. Nor??iau pamin?ti kelet? j¸ teigini¸: Mokini¸ atstovyb? - draugi?kas kolektyvas, gebantis bendrauti, bendradarbiauti, dalintis sumanymais. Vienas i? veiklos princip¸ - savaranki?kumas, noras veikti. Mokini¸ atstovyb?s iniciatyva mokykloje buvo organizuotos dvi rajonin?s moksleivi¸ konferencijos - "Kas a? esu ir kam a? gyvenu?" ir "Mokinys - savo laikme?io visuomen?s atstovas". Konferencijos parod?, kad m?s¸ mokyklos moksleiviai turi verting¸ min?i¸ bei pasi?lym¸ ir nebijo j¸ i?sakyti. Moksleivi¸ jau nebetenkina vien rengini¸ organizavimas, jie vis aktyviau i?sako savo mintis ir apie ugdymo proces?, mokytoj¸, t?v¸ ir mokini¸ santykius, apie savo galimybes bei poreikius. Tod?l mokykloje ?vairi popamokin? veikla, daug poilsio zon¸, ruo?iam?s steigti jaunimo klub?, mokykla bendradarbiauja su Lenkijos respublikos Bilgorajaus miesto mokykla.

?traukdami t?vus ? mokyklos veikl?, organizuojame bendras mokini¸, t?v¸ ir mokytoj¸ i?vykas, disputus, kvie?iame ? renginius, koncertus.

Pu?iam¸j¸ orkestro repeticija (vadovas Vl. Miklovas)

T?vams akcentuojame, kad jie yra lygiaver?iai ugdymo proceso dalyviai ir savo pasi?lymais gali pad?ti kurti mokyklos veid?, filosofij?.Manau, kad mes atvira, besikei?ianti mokykla, ?traukianti ? mokyklos valdym? visus bendruomen?s narius.

Pakra?an?io vidurin?s mokyklos direktor?s pavaduotoja ugdymui I. Stankuvien?

ANT TO KALNELIO - BORUTOS NAMELIS...

Marija Borutien?

PROJEKTINIS DARBAS VILNIAUS U?UPIO GIMNAZIJOJE

Garliavos Jonu?i¸ vidurin? mokykla - pa?ioje Kauno miesto pa?on?je. Tai did?iausia Kauno rajono mokykla, neseniai pa?ym?jusi savo dvide?imt penkmet?. Atgimimo metais, "subyr?jus" tarybin?ms moksleivi¸ organizacijoms, gana jaunai mokyklai i?kilo problema, kaip nat?raliai, kryptingai organizuoti moksleivi¸ laisvalaik?, kult?rin¿ veikl?. Susidom?jome Garliavos apylink?je gyvenusio ra?ytojo, laisvos minties ?mogaus, tiesos ie?kotojo, Kazio Borutos asmenybe. Nuo Jonu?i¸ mokyklos iki Pajiesyje ryman?io K. Borutos namelio - vos keletas kilometr¸. 1939 metais, nusi?i?r?j¿s ? gra?iuosius Jiesios skard?ius, ?ia ?sik?r? ra?ytojas. ?ia, ant ?igonkalnio, prad?jo ra?yti brand?iausi? savo k?rin? "Baltaragio mal?nas". ?ioje sodyboje dal? savo vaikyst?s praleido ir vienintel? ra?ytojo dukra Egl?...Taigi, 1994 metais pirmojoje Jonu?i¸ vidurin?s mokyklos "Poezijos pavasar?lio" ?vent?je gim? id?ja ?kurti Borutie?i¸ draug?j?. Pirmieji organizacijos nariai, pasira?¿ metra?tyje, numat? draugijos tikslus: rinkti med?iag? apie Kazio Borutos ir jo aplinkos ?moni¸ gyvenim? ir k?ryb?, u?megzti ir pl?toti ry?ius su ra?ytojo gimin?mis ir kra?tie?iais Marijampol?s rajone, kartu pla?iau dom?tis Garliavos kra?to kult?riniu gyvenimu bei puosel?ti moksleivi¸ kurybos pradus. Nutar?me kiekvien? pavasar? organizuoti "Poezijos pavasar?lius" ant Borutos kalnelio, globoti Kazio Borutos sodyb?, dabar priklausan?i? ra?ytojo gimin?ms...Jau ?e?eri metai, kaip gyvuoja borutie?i¸ draugija, kurios veikloje dalyvauja apie ?imtas moksleivi¸. Turime savo himn? (?od?iai - K. Borutos ir Z. Gai?auskait?s, muzika - R. Galvydyt?s, pagal mokini¸ projekt?, ?enkliuk?. I?leidome ne vien? lankstinuk? su moksleivi¸ eil?ra??iais bei kelet? knygeli¸ ("Pavasar?lis", "Sakm?s", G. U?umeckait?s poezijos rinkin?lis).Ant ?sp?dingo Jiesios skard?io kiekvien? gegu?¿ skamba jaun¸j¸ k?r?j¸ balsai. Borutie?i¸ "Poez?jos pavasar?lio"

kasmet laukia ir jame dalyvauja kit¸ Kauno rajono mokykl¸ vaikai bei Liudvinavo K. Borutos vidurin?s mokyklos moksleiviai. ? tradicin¿ ?vent¿ visada atvyksta K. Borutos dukra Egl? Borutait? - Makari?nien? su vyru (abu fizikos moksl¸ daktarai), ra?ytojo ?mona Elga Borutien? ir kiti gimin?s (dalyvavo ir vyskupas Jonas Boruta), m?s¸ kra?tie?iai poetai Robertas Keturakis ir Zita Gai?auskait?, aktor? R?ta Stalili?nait? ir nema?ai meno, kult?ros ?moni¸. M?s¸ garbingi sve?iai susipa??sta su jaunaisiais poetais ir nusprend?ia, kas taps "Poezijos pavasar?lio" laureatais ir bus vainikuoti ?olynais.

pasi?l?me ?domi? program? - i?vykas ? Nacionalin¿ galerij?, kur abiej¸ mokykl¸ mokiniai pie?? V. Svirskio koplytstulpius bei kry?ius, ? Kaun?, M. K. ?iurlionio galerij?, ir

Vilniaus U?upio gimnazija, kurioje nuo 1962 m. sustiprintas vokie?i¸ kalbos d?stymas, jau daug met¸ draugauja su Vokietijos mokyklomis: i? prad?i¸ su Erfurto miesto vidurine mokykla, o ?iandien - Noihofo pagrindine mokykla. Mokiniai susira?in?ja, mokyklos kei?iasi delegacijomis, mokini¸ darb¸ parodomis, metodine literat?ra - taip mokomasi kalbos, praple?iamos ?inios apie kra?t?, jo kult?r?, ?mones.?iais metais U?upio Gimnazija ir Noihofo Vernerio fon Brauno mokykla dalyvauja ?domiame projekte, kur?, remia Roberto Bo?o fondas.

Trumpai apie fond?:

Tarptautinis R. Bo?o fondas jau 25 m. remia vokie?i¸ ir lenk¸ pastangas, siekiant taut¸ tarpusavio supratimo, o nuo 1990 m. papildomai daugyb¿ kit¸ projekt¸ su Vidurio ir Ryt¸ Europos ?alimis. Toms iniciatyvoms fondas i?leido 98 mln. marki¸. Mes dalyvaujame akcijoje "Jaunimas tiesia naujus kelius Europoje". ?iais metais fondas i? 267 parai?k¸ atrinko 96 projektus. Jiems vykdyti skirta 1,2 mln. marki¸. Svarbiausias fondo tikslas - moksleivi¸ i? ?vairi¸ ?ali¸ praktinis darbas, tiesiant naujus tiltus bendroje Europoje.

Druskininkus, kur mokiniai pie?? "?iurlionio keli?". Buvo gra?u ?i?r?ti ? noriai ir linksmai dirban?ius mokinius. Sekmadien? U?upio gimnazijoje atidar?me mokini¸ pie?ini¸ parod?. Darbai labai gra??s.

Nuotraukoje (i? kair?s) aktor? R. Stalili?nait?, ra?ytojo dukra E. Borutait? - Makari?nien?, poetas R. Keturakis, Kauno raj. ?vietimo skyriaus vyr. specialist? D. Masaitien?, mokytoja Z. Petraitien?

E. Par?eli?nait?s (15 m.) darbas

Pavasar?, 03 27 - 04 06, va?iuosime ? Noihof?, ten nuve?ime parod?. 0 puikiausias projektinio darbo rezultatas - 2000 met¸ kalendorius "Ma?oji architekt?ra", kuris i?leistas lietuvi¸ ir vokie?i¸ kalbomis. ?ia pateikti ?e?i stogastulpiai i? Vokietijos, Fuldos apylinki¸, ir ?e?i koplytstulpiai i? Lietuvos, i? "?iurlionio kelio".U?upio gimnazistai nekantriai laukia kelion?s ? Noihof?. K? ?domaus pasi?lys vokie?iai?

Projekto vadov? Solveiga Gra?ien?

Vilnius, U?upio gimnazija

?iais mokslo metais vis? savo veikl? skiriame K. Borutos 95-me?iui (2000-¸j¸ met¸ sausio 6 d.). Jau aplank?me ra?ytojo dukros Egl?s ir ?monos Elgos namus Vilniuje ir u?ra??me nauj¸ prisiminim¸ apie K. Borut?. Numat?me kelet? literat?rini¸ popie?i¸ apie ?vairius ra?ytojo gyvenimo ir k?rybos laikotarpius. Art?jant "Poezijos pavasar?liui 2000", organizuosime moksleivi¸ k?rybos skaitymus, viktorin? "K. Borutai - 95", planuojame paruo?ti leidin?l? "K. Boruta ir Pajiesys".M?s¸ vyriausieji borutie?iai - jau abiturientai. Norisi tik?ti, kad i??j¿ ? gyvenim?, jie nepamir? borutie?i¸ himno ?od?i¸:V?jui siausti, ?ilui o?ti,Mums - darbais T?vyn¿ puo?ti.

Projekto dalyviai

Projekte "Koplytstulpiai, stogastulpiai Vilniaus ir Fuldos apylink?se" dirba 5 mokytojai ir dvylika mokini¸ i? abiej¸ mokykl¸. Spalio m?n. 20-27 dienomis Vilniuje vie??jo projekto dalyviai i? Noihofo. Jiems

anks?iau moksleiviai man? darysi? visk? patys, tai dabar tapo ai?ku, kad be suaugusi¸j¸ nieko nebus. Pedagogams kartais teko gelb?ti ? keblesn¿ situacij? patekusi? klubo vadovyb¿.Pirmieji "?ibinto" metai, kaip ir buvo galima tik?tis, buvo sunk?s. Prad?jus organizuoti kok? nors svarbesn? rengin?, i?kart i?kildavo tiek problem¸, jog atsirasdavo noras i?vis nieko nedaryti. (Jokio finansavimo, rengini¸ organizacijos stoka bei vis¸ primenama "legenda" apie prisvilus? pirm?j? blyn?.). Ilgai galvojus buvo rasta i?eitis, ir netrukus ?vyko pirmasis klubo renginys ?akie?iams - ?v. Valentino diena. Programoje dalyvavo dainininkai i? `"Varpo" vid. mokyklos, ?aki¸ vid. mokyklos instrumentinis ansamblis, m?s¸ gimnazijos dainininkai, parodytas pa?i¸ gimnazijos moksleivi¸ pastatytas ?i¸ dien¸ spektaklis "Romeo ir D?uljeta".?? ruden? ?aki¸ "?iburio" gimnazijoje buvo surengtas koncertas "Mes prie?!", skirtas kovai su narkotikais. Pavyko sukviesti Lietuvos underground'ui atstovaujan?ias grupes "Na, palauk!", "Lempa" bei "Veidas". Sutiko atvykti netgi kur kas geriau ?inoma grup? "Tai k??". Koncertas pavyko."?ibinto" nariai jau neblogai susipa?ino su rengini¸ organizavimo d?iaugsmais ir sunkumais. Ateityje klubie?iai jau tur?s savo skiriamuosius ?enklus - pa?ym?jimus. Dabartiniai klubo dalyviai mano, jog greitai b?ti klubo nariu bus privilegija. Yra nepaprastai malonu ?rodyti, kad ?iuolaikinis jaunimas gali puikiai planuoti laisvalaik? ir linksmintis be didesni¸ finansini¸ i?tekli¸.

"?iburio" gimnazijos inf.

Elvyra Rickevi?i?t??iauli¸ Juliaus Janonio gimnazijos istorijos mokytoja metodinink?

PROJEKTAI: ?DOMU, NAUDINGA

Besikei?iantis pasaulis skatina dom?tis, analizuoti ir keisti j?. Tam yra daug galimybi¸.1998 m. ?iauli¸ Juliaus Janonio gimnazijai pavyko u?megzti ry?ius su Lindos gimnazija Norvegijoje bei 93-?ja Rygos vidurine mokykla Latvijoje.Bendradarbiavimui pasirinkome socialin¿ politin¿ tematik?. 1998/1999 m.m. vykd?me projekt? tema: "Politin? sistema Lietuvoje, Latvijoje, Norvegijoje".1999/2000 m.m. vyksta projektas tema: "Jaunimas ir kult?ra". Mokiniai patys renkasi potem¿, kaupia ir analizuoja informacij?. ?iame darbe dalyvauja socialini¸ dalyk¸ ir angl¸ kalbos mokytojai.Kuo pozityvus ?is bendravimas?Mokiniai dirba grup?mis, taip formuojasi komandinio darbo ?g?d?iai. Jie ne tik kaupia informacij?, bet ir mokosi j? analizuoti, pateikti.Bendradarbiavimui naudojamas elektroninis pa?tas, naujos kompiuterin?s programos.?iais metais mokiniai, vykdydami projekt?, naudosis norveg¸ dovanota kompiuterine programa sociologiniams tyrimams atlikti. Mokiniams tai ne vien ?inios ir ?g?d?iai. Tai ir ?domu. Bendraujame angl¸ kalba. Taigi projektai _ puikios pratybos gilinant ?ios kalbos ?inias. Mokiniai projekto metu taip pat bendrauja tarpusavyje

?aki¸ "?iburio" gimnazijoje, kaip ir kitose mokyklose, tradici?kai organizuojama sportin?, kult?rin?, mokomoji ir ugdomoji veikla, ta?iau yra ir savitum¸. "?iburio" gimnazijoje inicijuota Veiksmo diena, o moksleivi¸ klubas "?ibintas" ir gimnazijos leid?iamas laikra?tis "GUMA" sieja viso ?aki¸ rajono jaunim?.

1998 metais gimnazijos tre?iaklasiai, lankantys ekonomikos pamokas, organizavo mokom?j? moksleivi¸ bendrov¿ "LIMPO". ?i bendrov? leido rajono jaunimui skirt? laikra?t? "GUMA", "GUMA" - vieno spaudos lanko informatyvus ir ?iuolaiki?kas laikra?tis, kuriame buvo publikuojami Gelgaudi?kio, Gri?kab?d?io, "Varpo" ir kit¸ mokykl¸ moksleivi¸ straipsniai bei menin? k?ryba. I??jo trys numeriai. Naujas moksleivi¸ jud?jimas at?jo i?

Alternatyvios mados eisena ?aki¸ miesto gatv?mis

Ji vyko 1999 m. gegu??s 14 d. Veiksmo dien? organizavo visos trys ?aki¸ miesto mokyklos. Buvo demonstruojama alternatyvi mada, mug?je prekiaujama tik savos gamybos dirbiniais, vyko diskoteka jaunimui. Kiekviena mokykla u?dirbo po 400 Lt.Dar vien? naujov¿ gimnazijos ir kit¸ miesto mokykl¸ moksleiviams pasi?l? keli pedagogai: visi?kai nepriklausan?io nuo mokykl¸ jaunimo klubo id?j?. Organizatori¸ sukviesti susirinko visi, norintys tapti klubie?iais, ir jau pirmame pos?dyje sutvark? visus formalumus. Klubui buvo suteiktas "?ibinto" vardas, i?rinktas prezidentas, taryba, v?liau pasiskirs?iusi ?

atskirus komitetus, galutinai priimti klubo ?statai. Jei

Tai ?domu

?ILAL?S STEPONO DARIAUS IR STASIO GIR?NO VID. MOKYKLA DALYVAUJA ?VAIRIUOSE PROJEKTUOSE:

Brit¸ Tarybos projekte "British Cultural Studies"."Angl¸ kalbos egzamino k?rimo grup?s darbas".Bendrame ?MM ir Brit¸ Tarybos projekte "Profesin? tobul?jimo programa".ALF "?vietimas Lietuvos atei?iai" mokomojoje kompiuterin?je programoje "Baltijos ?ali¸ istorija VII - VIII kl."ALF "?vietimas Lietuvos atei?iai" programoje "Naujosios technologijos" - integruota pasaulio pa?inimo mokomoji kompiuterin? programa pradinukams.?vietimo kaitos fondo projekte "?iuolaikin?s mokyklos bibliotekos k?rimas".M?s¸ mokykla yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su Kauno Vytauto Did?iojo universitetu bei Kauno Technologijos universitetu.Mokykla palaiko ry?ius su Norvegijos Karalyst?s Lund komunos Moi mokykla.

Upnink¸ vid. mokykla 2000-aisiais metais ruo?iasi dideliam mokyklos jubiliejui - sukanka 100 met¸ nuo valdin?s mokyklos ?k?rimo Upninkuose.?iuo metu mokykloje mokosi 234 mokiniai. Juos moko 25 pedagogai, i? j¸ - 4 mokytojai metodinmkai, 13 vyr. mokytoj¸. I? viso mokykloje dirba 19 atestuot¸ pedagog¸.Mokyklos pedagogai ir vadovai aktyviai dalyvauja, vykdant ?alies projektus. 1998/99 m. m. buvo ?gyvendinti ?ie projektai: "Mokyklos vasaros stovykla" (koordinator? Z. Breimelien?); "Vaiko dienos centras" (koordinator? V. Montvilien?); "Vaiko dvasios ugdymas ba?nytiniu menu" (koordinatorius A. Urbietis); "Skaut¸ vasaros stovykla" (koordinator? D. Vasiliauskien?); "Gamta ?alia m?s¸" (koordinator? D. Kasmo?ien?).Upnink¸ vid. mokyklos bendruomen? visapusi?koje mokyklos veikloje ?gyvendina ?vietimo politik?. Mokykl¸ reforma, kaip ir visoje respublikoje, jau ?engia ? 8-?j? klas¿. Ugdymo turinio kaita ry?ki l0-oje klas?je, ir ji s?kmingai ?gyvendinama m?s¸ mokykloje. Aktual?s valstyb?s ?vietimo politikos ?gyvendinimo klausimai svarstomi pedagog¸ tarybos, mokyklos tarybos pos?d?iuose, vadov¸ veiklos pasitarimuose.Daug d?mesio mokyklos bendruomen?je sulauk? profilinio mokymo id?ja ir jos realizavimas. Sukurta perspektyvin? profilinio mokymo programa, tik ar ji bus ?gyvendinta? Ar profilin?s mokyklos vizija neliks tik gra?ia iliuzija? Ar i?liks vidurin? mokykla Upninkuose? - ?is klausimas tiek mokyklos bendruomenei, tiek vietos visuomenei gan skausmingas.

Upnink¸ vid. mokyklos moksleiviai, neatsilikdami nuo miesto vidurini¸ mokykl¸ ir gimnazijos, s?kmingai dalyvauja ?vairiose olimpiadose ir konkursuose: Algis Breimelis (respublikin? fizik¸ olimpiada, mokyt. Z. Breimelien?); Eimantas Zdanevi?ius (respublikin? informatik¸ olimpiada, mokyt. R. Palaimien?); Donatas Gesevi?ius (respublikinis epistolinio ra?inio konkursas, mokyt. D. Vasiliauskien?); Rimas Breimelis (ra?inio "2000 met¸ po Betliejaus ?vaig?de" konkursas); Viktoras Sadkovskis ir Erika Sadkovskyt? (pie?inys konkursui "2000 met¸ po Betliejaus ?vaig?de"). Daug moksleivi¸ rajonin?se olimpiadose ir konkursuose laim?jo prizines vietas.Galime pasid?iaugti tolesne m?s¸ abiturient¸ veikla: i? devyni¸ 1998/99 m. m. baigusi¸ abiturient¸ respublikos auk?tosiose mokyklose mokosi 5 abiturientai, 4 - auk?tesniosiose mokyklose.Gerai dirba mokyklos skaut¸ organizacija. Jau ketvirti metai i? eil?s Upnink¸ seni?nijoje, ?ventosios draustinyje, organizuojamos rajono skaut¸ stovyklos. Pra?jusi? vasar? ?ia susirinko visas Kauno kra?to "??uol¸" tuntas.Mokykla kasmet vis labiau tampa kaimo kult?ros centru. Vyksta bendri kult?riniai renginiai su Upnink¸ kult?ros namais, ? ?iuos renginius kvie?iama visa vietos visuomen?. Kai kurie mokyklos renginiai, nesutalpindami ?i?rov¸, persikelia ? kult?ros namus. Svarbiausios mokyklos ?vent?s neapsieina be klebono palaiminimo, o mokyklos v?liavos ?ventinimo ceremonija tapo visos parapijos ?vente (mokykla jau keli metai turi savo v?liav? ir savo ?enkl?). ?vairiais klausimais bendradarbiaujama su Upnink¸ seni?nija.

Rugs?jo 1-osios kelias

Mokyklos veikl? praturtina

bendravimas ne tik su vietos visuomene, bet ir su kitomis rajono bei respublikos mokyklomis. Bendraujame su Jonavos Just. Vareikio vidurine mokykla, su ?ios mokyklos pedagogais dalijam?s pedagogine patirtimi, o m?s¸ moksleiviai dalyvauja Teatro dienos ?vent?je. Gra?i draugyst? mokykl? sieja su Tauragn¸ vidurine mokykla. Praeitais mokslo metais klasi¸ vadov¸ metodinis ratelis suorganizavo konferencij? tema "Pasitik?jimo ir bendravimo atmosferos k?rimas", ? kuri? pakviet? ir Tauragn¸ vidurin?s mokyklos pedagogus.Mes d?iaugiam?s, kad galime bendrauti su kitomis Kauno kra?to LIMK mokyklomis. ?is bendravimas ir dalijimasis patirtimi ?vairiose srityse skatina mokyklos kait?. Mokykla turi savo laim?jim¸ ir savo problem¸. ?iais mokslo metais prie mokyklos bibliotekos atidaryta skaitykla. Mokyklos jubiliejui norime ?rengti ir atidaryti mokyklos muziej¸. Tuo tikslu kreipiam?s ? mokytojus ir direktorius, dirbusius Upnink¸ vidurin?je mokykloje, kad atsiliept¸ ir pad?t¸ mums, renkant med?iag? mokyklos istorijai.

D.Vasiliauskien?, Direktoriaus

pavaduotoja ugdymui

Didelis d?kui, kad nenuvyl?te laukian?i¸, atsiunt?te daug ir ?vairios informacijos bei nuotrauk¸ apie savo mokyklas ir ?domius darbus. Jei mes J?s¸ nenuvyl?me, tai lauksime v?l J?s¸ ?inu?i¸ antram laikra??io numeriui. Ta?iau turime ir pageidavim¸: - informacij? si¸skite diskeliuose Ms Word 6.0 formatu, o nuotaukas tif formatu (?inoma, jeigu mokykloje tam yra galimyb?s). Informacij¸ lauksime su pavadinimais (kad mums nereik?t¸ "lau?yti" galv¸) iki 2000 met¸ sausio 31 dienos mokyklos adresu. Atsipra?ome, kad ne vis¸ mokykl¸ straipsniai spausdinami pirmajame numeryje. Ne?si?eiskite ir nenusiminkite - jie puikuosis antrame.

Su pagarba Margarita ir Antanas

institucijomis bei jose dirban?iais moksleiviais.Mums b?t¸ ?domu su?inoti, kokia mokini¸ savivaldos sistema kitose mokyklose, su kokiomis problemomis susiduria, ir kaip jas sprend?ia bendraam?iai ?vairiuose Lietuvos kampeliuose.

Tomas B?delisAlytaus Jotvingi¸ vidurin?s mokyklos mokini¸ Prezidentas

platesnius horizontus.1997 m. liepos m?n. dalyvavome 30-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje Pranc?zijoje, Domfront mieste. Buvome pirmoji kreg?d? i? Lietuvos ?iame jau 60-tus metus skai?iuojan?iame festivalyje (vyksta kas antri metai). Nepakartojamos akimirkos, naujos pa?intys, nei?dildomi ?sp?d?iai. Ir tai ne vien festivalis. Tai Berlynas, Amsterdamas, naktin? Praha, svajoni¸ miestas - Pary?ius. O svarbiausia - u?megzti draugi?ki ry?iai su Domfront lic?jumi bei folkloro grupe, kurie 1998 m. vasar? vie??jo m?s¸ mokykloje ir mieste.1997 m. kelion? ? Pranc?zij? - pirma, bet ne paskutin?. Pra?jusi? vasar? v?l lank?m?s Pranc?zijoje, ?? kart? dalyvavome Nonancourt mieste vykusiame festivalyje. Sutikome folkloro grup¿ i? Domfront miesto, o taip pat susipa?inome su kitais dalyviais. ?i kelion? buvo tiesiog nepakartojama. Pakeliui aplank?me vien? gra?iausi¸ Europos kurort¸ Karlovy Vary. Maud?m?s baseine po atviru dangumi. Did?iausi? ?sp?d? paliko Disneilendas. Teko steb?ti unikal¸ gamtos rei?kin? - Atlanto vandenyno atosl?g? ir potvyn?.?i¸ met¸ ?sp?dingiausias koncertas buvo skirtas Alytaus gimnazijos 80-me?iui pamin?ti, kuriame dalyvavome ne tik mes, bet vis¸ miesto ugdymo ?staig¸ meno kolektyvai.Jau 22-us metus kolektyvui vadovauja jo ?k?r?ja, niekad nenuilstanti ir visad besi?ypsanti choreografijos mokytoja - metodinink? I. ?i?kien?. D?kingi jai u? pa?adint? meil¿ liaudies menui, u? draugi?kus ir ?iltus tarpusavio santykius, draugus, kuriuos pa?inome ?okdami ir keliaudami. Manau, kaip ir m?s¸ pirmtakai, ne kart? sugr??ime prie `'Nemun?lio" versm?s, o ?okis visad liks neatskiriama gyvenimo dalimi.

Jotvingi¸ vid. m-klos ansamblietis, 2 a/g kl. mok G. Ma?eika

Jau beveik ketveri metai, kai m?s¸ mokyklos mokiniai savaranki?kai sprend?ia i?kilusias problemas.Pirmojo ir Antrojo ?aukimo mokini¸ Taryba buvo sudaryta i? 9 - 12 kl. atstov¸ (i? kiekvienos po du), kurie i? savo tarpo i?sirinkdavo Tarybos pirminink?. Ta?iau patirties stoka, kai kuri¸ mokini¸ nenoras dirbti bei pa?ios sistemos netobulumas neleido pasiekti ?ymesni¸ laim?jim¸. Susirink¿ atstovai sugeb?davo priimti pakankamai gerus sprendimus, ta?iau nebuvo, kas juos vykdo. Taigi problem¸ sprendimai likdavo tik popieriuje, o renginius organizuodavo da?niausiai mokytojai.Prie? dvejus metus i?rinktas pirmasis Prezidentas. Jis pertvark? mokini¸ Taryb?, suskaidydamas j? ? keturis komitetus - Kult?ros, Sporto, Tarpmokyklini¸ ry?i¸ ir Mokslo - kuriems paskyr? pirmininkus.Ta?iau vieno komiteto nariai sprend? tik su to komiteto veikla susijusias problemas, visi?kai nesigilindami, k? veikia kiti komitetai. Tod?l nebuvo tinkamo Tarybos nari¸ atstovavimo klas?s draugams.Naujai i?rinktas mokini¸ Prezidentas si?lo ?gyvendinti dar vien? reform? - suformuoti tris institucijas: Taryb?, Valdyb? ir Prezident? .Mokini¸ Tarybos darbe dalyvaut¸ klasi¸ susirinkimuose i?rinkti delegatai. Jie atstovaut¸ klas?s draug¸ interesams ir spr¿st¸ bendras mokini¸ problemas.Valdyba organizuot¸ ?vairius renginius. Taip pat ie?kot¸ b?d¸, kaip ?gyvendinti Tarybos sprendimus.Prezidentas pirmininkaut¸ Tarybos bei Valdybos pos?d?iuose, organizuot¸ ?i¸ institucij¸ darb?.?i reforma jau ?pus?jusi. Tikim?s, ji atne? laukt¸ rezultat¸ - pad?s stiprinti mokini¸ pasitik?jim? savivaldos

Truputis statistikos Jums

? laikra??io leid?j¸ kvietim? skelbti visiems apie savo darbus, iniciatyvas, projektus keliones atsiliep? 17 mokykl¸. Gavome: 28 nuotraukas

1 informacin? buklet?tik viena

mokykla pasi?l? temas ateities diskusijoms.

Ra?ydami straipsnius si?lykite savo temas, kurios, galb?t, aktualios ne tik J?s¸ mokyklose.

LIMK ?inios

Eityn?s Nonancourt miesto gatv?mis

REDAKCIN? KOLEGIJA

MARGARITA LIUKAITIEN? telef. 51070ANTANAS VIR?UTISLILIJA MALSKIEN?SAULIUS NAUJOKAITISVYTAUTAS ?ELIONIS

?AKI¨ VIDURIN?S MOKYKLOS ADRESAS

?AULI¨ 1/33,?AKIAI 4460FAKSAS 52541E-MAIL mokad@sakiai.omnitel.net

spausdino

UAB "TeleSATpressa" telef. (8-243) 51763TIRA?AS 600

Nor??iau pristatyti mokyklos liaudies ?oki¸ ansambl? "Nemun?lis".Kaip up?s, taip ir `'Nemun?lis" tur?jo savo i?takas. Tai 5-oji vidurin? mokykla (dabar Dainavos), kur 1978 m. rugs?jo m?n. dvi norin?i¸ ?okti vaik¸ grup?s prad?jo pa?int? su liaudies sceniniu ?okiu. V?liau dar trys grup?s susib?r? m?s¸ mokykloje (tuo metu 9-oje vidurin?je).Koncertai mokyklose, aktyvus dalyvavimas kult?riniuose miesto renginiuose, nuo 1980 m. po 2 - 3 grupes visose Respublikin?se moksleivi¸, Pasaulio lietuvi¸ dain¸ ?vent?se. N? vienas pavasaris nepra?jo be m?s¸ tradicini¸ koncert¸ t?veliams. Keli ma?i upeliai ? vien? vag? sub?go - `'Nemun?liu" tapo. Nuo 1997 m. ? m?s¸ gretas ?siliejo ?aunus kapelos kolektyvas, vadovaujamas A.Jazbu?io. Tikru ansambliu tapome! Tai atv?r?